Kai saugoti duomenys tampa neprieinami
Vaizdo stebėjimo kameros, patekio kontrolės sistemos ir automatinio valstybinio numerio atpažinimo įranga sukuria ypač jautrius duomenis: žmonių atvaizdus, judėjimo maršrutus, automobilius, laiką ir vietą. Siekiant apsaugoti šią informaciją, incidentų įrašai, eksportuotos ataskaitos ir lentelės dažnai suglaudinamos į ZIP, RAR ar 7Z archyvus ir užšifruojamos.
Problema iškyla tuomet, kai archyvo prireikia po kelerių metų, tačiau slaptažodį žinojęs darbuotojas jau išėjęs iš darbo, slaptažodžių užrašas pasimetė, o sistemą prižiūrėjusi įmonė pakeitė paslaugų teikėją. Tada organizacija turi du vienodai svarbius tikslus: atkurti prieigą prie teisėtai valdomų duomenų ir užtikrinti, kad tuo metu nebūtų pažeistas žmonių privatumas.
Šis vadovas skirtas organizacijų IT specialistams, duomenų apsaugos pareigūnams, objektų saugos vadovams ir privatiems vartotojams, kurie turi teisę atidaryti savo užšifruotus archyvus, bet neprisimena slaptažodžio.
Pirmiausia įsitikinkite, kad prieiga yra teisėta
Prieš pradedant bet kokį techninį atkūrimą, verta atsakyti į kelis klausimus:
- ar failas priklauso jums arba organizacijai, kuri turi teisinį pagrindą jį atidaryti;
- kokiu tikslu duomenys buvo išsaugoti ir ar tas tikslas tebėra aktualus;
- ar archyve yra trečiųjų asmenų asmens duomenų;
- ar reikia informuoti duomenų apsaugos pareigūną, teisininką arba vadovybę;
- ar yra duomenų tvarkymo tikslą ir leidimą patvirtinančių įrašų.
Ypač atsargiai reikia elgtis su vaizdo įrašais ir automobilių numerių duomenimis. Net jei failas randamas organizacijos serveryje, jo atidarymas turi atitikti duomenų kiekio mažinimo, tikslo apribojimo ir saugojimo trukmės principus. Jei abejojate, pirmiausia gaukite raštišką vadovybės arba atsakingo padalinio patvirtinimą.
Nepamirškite ir įrodymų grandinės. Jei įrašas gali būti naudojamas draudimo bylai, vidaus tyrimui ar teisėsaugos procesui, dirbkite ne su originaliu failu, o su jo kopija. Originalą išsaugokite nepakeistą, užsirašykite jo kontrolinę sumą, pavyzdžiui, SHA-256, ir fiksuokite visus atliktus veiksmus.
Nustatykite, koks failas ir koks apsaugos tipas naudojamas
Ne visuomet „nepavyksta atidaryti“ reiškia, kad reikalingas sudėtingas slaptažodžio atkūrimas. Pirmiausia patikrinkite failo plėtinį ir šifravimo tipą.
ZIP, RAR ir 7Z archyvai
Šie formatai dažniausiai naudojami vaizdo įrašų paketus, eksportuotus kamerų sistemos atsargas, incidentų nuotraukas ir prieigos žurnalus saugoti. Senesni ZIP archyvai gali naudoti silpnesnį tradicinį šifravimą, o naujesni — AES šifravimą. RAR ir 7Z taip pat turi skirtingas versijas ir šifravimo nustatymus. Nuo to priklauso, kaip greitai ir ar iš viso galima patikrinti galimus slaptažodžius.
Excel, PDF, Word ir PowerPoint failai
Kartu su vaizdo medžiaga dažnai saugomos ir:
- „Excel“ arba CSV formato numerių atpažinimo lentelės;
- PDF formato incidentų ataskaitos;
- „Word“ tyrimų išvados;
- „PowerPoint“ mokymų arba saugos apžvalgų pristatymai.
Čia svarbu atskirti atidarymo slaptažodį nuo redagavimo arba leidimų apribojimo. Pavyzdžiui, PDF gali būti uždrausta spausdinti ar kopijuoti tekstą, bet failas vis tiek atsidaro be slaptažodžio. Kita vertus, užšifruotas dokumentas, kurio nepavyksta net atidaryti, paprastai reikalauja kitokio techninio proceso.
Surinkite visas slaptažodžio užuominas
Prieš paleidžiant didelės apimties skaičiavimą, verta atlikti vidinę „slaptažodžio rekonstrukciją“. Daugelis įmonių ir privačių vartotojų ilgus metus naudoja panašius šablonus. Patikrinkite:
- slaptažodžių tvarkykles ir bendrinamas komandos saugyklas;
- IT paslaugų teikėjų perdavimo aktus;
- darbuotojų išėjimo iš darbo dokumentus;
- senas elektronines pašto gijas, kuriose galėjo būti dalijamasi archyvo nuoroda;
- atsargines kopijas ir ankstesnes failo versijas;
- užrašus apie objektų pavadinimus, metus, kamerų sistemas, sutarties numerį ar tiekėją.
Taip pat prisiminkite įprastus modelius: įmonės pavadinimas, metai, specialusis simbolis, sutrumpintas objekto adresas, mėgstamas slaptažodžio šablonas ar sistema, pagal kurią komanda kas kelis mėnesius keisdavo slaptažodžius. Net nedidelė užuomina gali gerokai sutrumpinti paiešką, jei naudojamas šablonas arba kaukė.
Galimi atkūrimo būdai
1. Vidinis patikrinimas ir teisėta savitarpio prieiga
Paprasčiausias ir saugiausias būdas — rasti tikrąjį slaptažodį ten, kur jis turėjo būti saugomas: įmonės slaptažodžių tvarkyklėje, apsaugotoje serverio konfigūracijoje, perdavimo akte arba pas atsakingą darbuotoją. Tai nesukelia papildomos rizikos ir neužima skaičiavimo išteklių.
2. Žodynų, šablonų ir kaukių paieška
Jei slaptažodis buvo sukurtas pagal žinomą modelį, galima naudoti valdomus žodynus, dažnų slaptažodžių sąrašus, taisykles ir kaukes. Pavyzdžiui, sistema gali tikrinti derinius, kuriuose yra įmonės pavadinimas, metai, įvairūs skyrikliai ir gimimo arba objekto numeriai.
Šis metodas tinkamas tik organizacijos valdomiems failams. Jis neturėtų būti vykdomas kaip nelegali prieiga prie kitam asmeniui priklausančių duomenų. Taip pat nederėtų atsitiktinėse svetainėse įkelti archyvo ar nežinomų programų paleisti administratoriaus teisėmis.
3. GPU spartinamas atkūrimas
Ilgesni ir sudėtingesni slaptažodžiai reikalauja daugybės matematinių patikrinimų. Tam paprastai naudojamos GPU, lygiagrečiai išbandančios labai didelį kiekį derinių. GPU ištekliai ypač naudingi, kai žinomi slaptažodžio fragmentai, ilgis, kalba arba formavimo taisyklės.
Vis dėlto svarbu realiai vertinti galimybes. Stiprus, ilgas, atsitiktinis ir niekur anksčiau nenaudotas slaptažodis gali būti praktiškai neatkuriamas net su galingais ištekliais. Sąžiningas vertinimas turi apimti šifravimo tipą, slaptažodžio entropiją, turimas užuominas ir numatomą laiką.
4. Specializuota paslauga neišįkeliant paties archyvo
Jei organizacija neturi vidinių GPU išteklių arba failas yra itin konfidencialus, galima naudotis specializuota slaptažodžių atkūrimo paslauga. „Catpasswd“ palaiko ZIP, RAR, 7Z, PDF, Word, Excel, PowerPoint bei kitus dažnus formatus ir leidžia vietoje išgauti šifravimo Hash požymį, todėl paties vaizdo archyvo ar dokumento turinio nereikia įkelti į debesį.
Tai svarbu privatumui: Hash požymis naudojamas slaptažodžiui tikrinti, bet jame nėra pačių vaizdo kadrų, numerių lentelių ar ataskaitų teksto. Žinoma, ir šis požymis turi būti perduodamas saugiu ryšiu, nes jis vis tiek susijęs su užšifruotu failu.
„Catpasswd“ GPU klasteriai ir suformuota slaptažodžių modelių bei žodynų bazė gali padėti tais atvejais, kai paprasta programinė įranga nebepakanka. Sėkmingo atkūrimo atveju yra nemokamas režimas, kai rezultatą reikia palaukti, ir mokama parinktis, kai slaptažodį norima pamatyti nedelsiant. Jei atkurti nepavyksta, mokėti nereikia. Tai nereiškia, kad kiekvienas slaptažodis bus atkurtas, — galutinis rezultatas visada priklauso nuo failo formato ir slaptažodžio sudėtingumo.
Ko vengti
- Nekelkite konfidencialaus archyvo į nepatikimas svetaines ar nemokamus internetinius įrankius.
- Neištrinkite originalo, kol neišbandėte atidarymo su atkurtu slaptažodžiu.
- Nenaudokite iš interneto parsisiųstų neaiškių programų su administratoriaus teisėmis.
- Nepraleiskite teisinio ir BDAR įvertinimo, jei faile yra asmens duomenų.
- Nežadėkite, kad prieiga bus atkurta per kelias minutes; laikas labai priklauso nuo šifravimo ir slaptažodžio.
- Nepamirškite, kad sugadinto failo problema nėra išsprendžiama vien atkūrus slaptažodį.
Jei archyvas yra pažeistas, pirmiausia reikia pabandyti gauti nepažeistą atsarginę kopiją. Slaptažodžio atkūrimas ir failo taisymas yra skirtingi procesai.
Ką daryti sėkmingai atkūrus prieigą
Kai slaptažodis sužinomas:
- Pirmiausia atidarykite darbinę failo kopiją.
- Patikrinkite, ar visi reikalingi dokumentai ir vaizdo failai yra viduje.
- Išsaugokite naują slaptažodį įmonės slaptažodžių tvarkyklėje su griežta prieigos kontrole.
- Jei slaptažodis buvo bendrinamas el. paštu ar pokalbių programoje, pakeiskite jį stipresniu.
- Pašalinkite laikinus failus, darbo kopijas ir atsisiuntimus iš nebereikalingų įrenginių.
- Užfiksuokite atkūrimo datą, atsakingą asmenį ir tolesnius saugojimo veiksmus.
- Jei duomenys daugiau nereikalingi, pašalinkite juos pagal organizacijos saugojimo politiką.
Apsaugai ilgalaikėje perspektyvoje naudinga turėti „nulūžusio stiklo“ procedūrą: užantspauduotą arba šifruotą prieigos raktų saugyklą, kurią kritiniu atveju gali atidaryti tik įgalioti asmenys. Slaptažodžiai neturėtų būti siejami tik su vienu darbuotoju, jo asmeniniu užrašų knygele arba viena tiekėjo sistema.
Taip pat verta kartą per ketvirtį patikrinti atsarginių kopijų atkūrimą ir slaptažodžių prieinamumą. Gerai sukonfigūruotas šifravimas saugo duomenis nuo pašalinių, bet prastai valdoma slaptažodžių politika gali tuos pačius duomenis padaryti neprieinamus ir teisėtiems savininkams.
DUK
Ar legalu atkurti pamirštą savo organizacijos archyvo slaptažodį?
Taip, jei failas priklauso organizacijai arba turite aiškų savininko sutikimą ir atkūrimas atitinka duomenų tvarkymo tikslą. Jei archyve yra darbuotojų, klientų ar kitų žmonių asmens duomenų, procesą reikia suderinti su BDAR reikalavimais ir, jei įmanoma, su duomenų apsaugos pareigūnu.
Ar galima atkurti bet kurį ZIP, RAR ar 7Z slaptažodį?
Ne. Rezultatas priklauso nuo šifravimo algoritmo, failo formato versijos, slaptažodžio ilgio, sudėtingumo ir turimų užuominų. Stiprus atsitiktinis slaptažodis gali būti neatkuriamas per protingą laiką, todėl sąžininga paslauga neturėtų žadėti absoliučios sėkmės.
Ar privatumas užtikrinamas, jei naudojamasi debesų paslauga?
Privatumas labiausiai užtikrinamas tuomet, kai į debesį perduodamas ne pats archyvas, o vietoje išgautas Hash požymis. Tokiu būdu vaizdo įrašai, nuotraukos, lentelės ir PDF ataskaitos neiškeliami iš organizacijos aplinkos. Vis tiek reikia naudoti saugų ryšį ir patikimą paslaugų teikėją.
Kiek laiko trunka slaptažodžio atkūrimas?
Gali užtekti kelių minučių, jei slaptažodis paprastas arba žinomas jo šablonas. Sudėtingesniais atvejais paieška gali trukti kelias dienas arba būti iš viso neefektyvi. Trukmė priklauso nuo GPU galios, šifravimo tipo, slaptažodžio ilgio ir žodyno apimties.
Kuo skiriasi failo šifravimas nuo redagavimo apribojimų?
Atidarymo slaptažodis neleidžia pasiekti failo turinio, o redagavimo, spausdinimo ar kopijavimo apribojimai paprastai tik kontroliuoja, ką galima daryti su jau atidarytu dokumentu. Todėl prieš pasirenkant metodą svarbu nustatyti, kokia apsauga iš tikrųjų naudojama.
Ką daryti, jei failas yra sugadintas?
Pirmiausia reikia rasti nepažeistą atsarginę kopiją arba originalų eksporto failą. Slaptažodžio atkūrimas nepašalina archyvo ar dokumento struktūros pažeidimų. Jei byla ir sugadinta, ir užšifruota, gali prireikti dviejų atskirų procesų: prieigos atkūrimo ir failo taisymo.